- išvargti
- išvar̃gti vksm. Ji̇̀ išvar̃gusi po keliõnės.
.
išvargti
Look at other dictionaries:
išvargti — išvar̃gti Rtr, KŽ, DŽ1 1. intr. Sut netekti jėgų, labai pavargti: Išvargaũ, paklibėt negaliu Klt. Aš, matai, buvau išvar̃gęs, nemiegojęs Žr. Būsi išvar̃gęs iš darbų – užmigsi, nebjusi Kl. Šitiek kelio stačiom – išvargstì, pabaiga Slk. Jaučiausi … Dictionary of the Lithuanian Language
išvarguoti — 1. žr. išvargti 3: Kap aš viena išvarguosiu sa[vo] amželį? Rud. Daug metų išvargãvo namie ir lauke, daug vaikų pagimdė Db. 2. refl.žr. išvargti 7 (refl.): Varguoki, dukrele, varguoki, širdele, kap išsivarguosi, tai būsi raškatėlėn (d.) Nmn. 3.… … Dictionary of the Lithuanian Language
apvargti — apvar̃gti 1. intr. kiek pavargti, apilsti: Du kupsčiu šieno sūnešiau ir apvargau Rdn. Apvar̃gstam, į lovą, tepasiuntie viskas! Rdn. Apvargaũ, tai parejus guliau Dsm. 2. tr. išvargti, iškentėti (vargą): Tu mano vargų neapvargsì Ds. 3. tr.… … Dictionary of the Lithuanian Language
išvargimas — išvargìmas sm. (2) KŽ, DŽ1 1. NdŽ → išvargti 1: Gal iš to didelio išvargìmo i dančiai, i visi kraštai [sopa] Ps. | refl.: Iš išsivargìmo mačiau baisyklę Pj. 2. NdŽ → išvargti 3. vargimas; įvargimas; išvargimas; … Dictionary of the Lithuanian Language
išvarginti — Rtr, Š, DŽ1, KŽ; Q58, N 1. J caus. išvargti 1: Ižvargìna tos eilės – visur stovėk stovėk DrskŽ. Kelionė visus išvargino. Kaip tyčia, atsimainė ir oras rš. Visą amžių besigrumdamas su priešais ir draugais, pats pavargau ir kitus išvarginau V.Krėv … Dictionary of the Lithuanian Language
nuvargti — nuvar̃gti KII117, K, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ; Q8, SD188, H, H153, R, MŽ, Sut, N, M, L, LL324 1. intr. LL240 netekti jėgų, nuilsti: Nuvargstu, pailstu SD231. Aš nuvargaũ šiandien dirbdamas, eidamas J. Daba nėko nebdirbk, i teip nuvargstì Žeml. Jug… … Dictionary of the Lithuanian Language
privargti — privar̃gti Š, Rtr, NdŽ, DŽ1, KŽ; D.Pošk, LL92 1. intr. J netekti daug jėgų, priilsti: Privar̃gsta šienautuvis per visą dieną LzŽ. Privargaũ, net akysu žalia, tamsu Plš. Teip privargaũ, kojos tik riečias Žl. Vargau privargaũ, nor ausį pjauk Slk … Dictionary of the Lithuanian Language
atvargti — atvar̃gti Š, KŽ, DŽ1 1. intr. kurį laiką praleisti, išbūti vargstant: Penkelis metus atvargaũ Švnč. Jie atvar̃go dešimt metų Rmš. Parėjo iš kariuomenės, ketverius metus atvar̃gęs Pkn. Piemuo atvar̃go metus pas ūkinyką Jnš. Jau šmotelis metelių… … Dictionary of the Lithuanian Language
davargti — ×davar̃gti (hibr.) intr. 1. privargti, priilsti: Čianai ik valiai davar̃gę Dv. 2. pakankamai klojėtis (apie linus): Su mašinoms būt išmynę [linus], kad i nedavar̃gę Erž. vargti; apvargti; atvargti; davargti; įvargti; … Dictionary of the Lithuanian Language
išbraidžioti — 1. žr. išbraidyti 2: Pasileido tas veršis ir išbraidžiojo javus Gs. Šmaižmė tas žirnius išbraidžiojo Jnšk. | prk.: Kada aš išvargsiu šį sunkų vargelį, kada išbraidžiosiu gailias ašarėles Gdl. 2. refl. išvargti braidžiojant: Tai išbraidžiojau po… … Dictionary of the Lithuanian Language
